Konkursai  
Teorinė geografija  
Europos geografija  
Lietuvos geografija  
Testai  
Naujienos  
Į pirmą puslapį  
 
 




Teorinė geografija Pasaulio geografijos naujienos
grįžti atgal
Pasaulio geografijos naujienos

1 km aukščio dangoraižis

Nepaisant tragiškos rugsėjo 11 dienos padarinių Niujorke (New York)*, pasaulyje nesiliauja varžytuvės, kas pastatys aukštesnį statinį. Prieš nepilnus metus buvo padėti pamatai būsimajam aukščiausiam dangoraižiui pasaulyje Burj Dubaj Tower. Planuojamas šio statinio aukštis – nuo 700 iki 800 metrų. Tačiau ir tai – ne riba.

Burj_20Dubai_01.jpg

Londono architektų biuras Eric Buhne ir Kuveito Associaties dabar rengia dar aukštesnio dangoraižio projektą. Šis 1001 metro aukščio galiūnas, anot jo kūrėjų, „šešėlyje“ paliks visus pasaulio statinius. Dabar aukščiausias pasaulyje pastatas yra 509 m aukščio dangoraižis Taipei-101, stovintis Taivano sostinėje.

Statant tokius pastatus susiduriama su daugybe iššūkių. Šiuolaikinė technika leidžia imtis, atrodytų, nerealių projektų, tačiau ypač svarbia problema tampa sklandus žmonių darbas. Milžiniško aukščio dangoraižiui pastatyti, jau nekalbant apie ištisą jų kvartalą, reikia tiek darbininkų, kiek gyvena nedideliame miestelyje. Žmonės turi gyventi normaliomis sąlygomis, ne kažkokiuose statybininkų vagonėliuose. Privalu organizuoti žmonių maitinimą, atvykimą į darbą ir išvykimą iš jo, pasiūlyti pramogų.

dubaimall_location.gif

Kita svarbi problema yra pastato svyravimo dėl vėjo mažinimas. Kai kuriuose moderniuose dangoraižiuose įrengtos švytuoklės, kurios tokius svyravimus slopina. Dar vieną iššūkį kelia irgi vėjas, kuris susidaro ties išoriniais pastato kampais. Toks sūkuringas vėjas gali akimirksniu nusileisti ant žemės ir padaryti nemažai žalos. Papildomų reikalavimų kelia logistika. Reikalingų statybinių medžiagų gamyba ir atgabenimas turi būti organizuotas karišku punktualumu. Viskas turi būti pristatoma tiksliai nustatytu laiku ir reikalingais kiekiais.

Parengė Rytas Šalna

 

Yosemite nacionalinis parkas dūsta nuo milijonų turistų

Yosemite [jousẹməti] nacionalinis parkas Kalifornijoje dėl įspūdingų kraštovaizdžių ir milžiniškų krioklių jau seniai tapo Auksinės valstijos turistų magnetu. Tačiau beveik 4 mln. kasmet į parką atvykstančių lankytojų daro didžiulę neigiamą įtaką Yosemite slėnio gamtinei aplinkai. Jau kuris laikas pasisakoma už atvykėlių skaičiaus ribojimą.

yosemite_tunnelview.jpg

2006 m. rudenį buvo atmestas 60 mln. vertės turizmo infrastruktūros plėtros projektas. Kritikai, kurie dėl šio projekto keliamo pavojaus kreipėsi net į Vašingtoną, prognozuoja, kad planai dar labiau išplėsti Yosemite nacionalinio parko infrastruktūrą gali galutinai sugriauti nepakartojamą kraštovaizdį. Kritikai reikalauja, kad būtų reguliuojamas kasdien apsilankančių parke žmonių skaičius. Tačiau šiems reikalavimams nepritaria pats nacionalinis parkas, teigdamas, jog riboti atvykėlių skaičių yra ne jų funkcija. Nuomonių skirtumai dėl parko ateities suskaldė žmones į du frontus, o šio klausimo peripetijos persimetė net į politiką.

Yosemite buvo vienas pirmųjų nacionalinių parkų JAV, paskelbtas 1890 m. Beveik 2000 km² plotą apimantis parkas turi gausybę unikalių gamtos objektų: granito uolos, aukšti kriokliai, turtinga fauna ir flora. Nuo paskelbimo nacionaliniu parku Yosemite tapo svarbia poilsio vieta, tačiau kai kuriose parko vietose lankytis buvo griežtai draudžiama. Merced upė, tekanti per parko teritoriją, irgi yra ypatingos apsaugos objektas. Šiuo metu tvyrančio dviejų pusių konflikto pradžia siekia 1997 metus, kai parko teritorijoje įvyko stiprus upės potvynis. Per jį buvo sunaikintas kempingas, stovėjimo aikštelės, dalis garsiųjų Yosemite lodžijų. Šalinant padarytą žalą, prireikė 442 mln. dolerių naujoms statyboms ir infrastruktūrai atkurti. Neaišku, kas tai turėjo apmokėti. Kritikai teigia, kad tai buvo įskaičiuota į lankytojų sąskaitas.

Žmonių ribojimas, kaip teigia tokio siūlymo oponentai, turėtų neigiamą poveikį parko marketingui. Jie pateikia argumentą, kad tai taps prielaida spekuliacijoms, paslaugų kainų kilimui. Į parką galės atvykti tik turtingesni žmonės, o tai prieštarauja pačiai nacionalinio parko idėjai. Tačiau nereikia pamiršti, kad vasaros atostogų metu kai kuriose parko vietose, ypač prie granito uolų El Capitan, susidaro didžiulės automobilių spūstys tarsi tai būtų ne nacionalinis parkas, o Niujorko gatvės. Į tokį argumentą parko adminsitracija atsako, kad kitais metų laikais lankytojų skaičius nekelia jokių problemų. 1996 metais parko reindžeriai buvo priversti uždaryti įvažiavimą į parko teritoriją, nes buvo užimtos visos parko teritorijoje įrengtos stovėjimo aikštelės.

„Yosemite, pasak pačių amerikiečių, yra jų šalies gamtos lobynas. Kodėl tuomet negalime jo apsaugoti, įvesdami mokestį?“, – klausia Kolorado valstijos Gamtos išteklių universiteto profesorius Peteris Newmanas.

Parengė Rytas Šalna

Akis į akį su ledkalniu

Turistai atranda Antarktidą. Nors kelionės laivais šiame Žemės kampelyje nėra labai patogios, tačiau potyriai yra nepakartojami. Deja, daugėjant kelionių ir turistų skaičiui, didėja aplinkai keliamas pavojus.

Antarktida_Pingvini.jpg

Naujų turizmo regionų paieškos jau seniai pasiekė Antarktidą, tačiau dar niekada antarktiniuose kraštuose nesilankė tiek daug žmonių kaip šią žiemą. Ledo žemyną per kelis poliarinės dienos (pietų pusrutulyje) mėnesius aplankė 30 tūkst. turistų. Vis daugiau nuotykių ieškotojų leidžiasi į kruizus tarp ledkalnių ir salų Antarktidon. Pavojus aplinkai auga kartu su didėjančiu turistų skaičiumi, tačiau kelionių organizatoriai į tai nekreipia per daug dėmesio. Kruizai iš pietinio Argentinos smaigalio po antarktinius vandenis nėra labai patogūs, bet jie sukelia nepamirštamą įspūdį. „Tai yra visai kita planeta, ko negalima surasti kitur. Ramybė, šviesa, mėlyni ledkalniai, to nepamiršta niekas“, – sako žmonės, apsilankę Antarktidoje. Turistų skaičius per pastarąjį dešimtmetį išaugo penkis kartus, sako Denise Landau, Antarkties kelionių tarptautinės organizatorių asociacijos (IAATO) direktorė. Apie 50 laivų nuo lapkričio iki kovo leidosi iš Argentinos Ušuajos (Ushuaia) uosto neramiais Dreiko (Drake) sąsiaurio vandenimis, skiriančiais piečiausią planetos miestą ir Antarktidą.
Vienas iš tokių laivų yra „Regal Princess“, galintis plukdyti iki 1600 keleivių, nors daugiausia juo plaukiančių grupių sudaro iki 200 žmonių. Tarptautinė Antarktidos sutartis numato griežtas taisykles, kuriomis siekiama apsaugoti šių platumų gamtą. Iš vieno laivo vienu metu į krantą gali išsilaipinti ne daugiau kaip 100 žmonių. Tokiu būdu siekiama, kad vienoje ar kitoje įlankoje nesusikauptų per daug laivų. Jau seniai kalbama apie tai, kad reikėtų apriboti laivų, plaukiojančių į Antarktį, dydį, sako IAATO. Deja, iki šiol nieko ta prasme nepavyko pasiekti.
Kuo didesnis laivas, tuo didesnį pavojų jis kelia aplinkinėms akvatorijoms. Šį sezoną norvegų keleivinis laivas „Nordkaap“ prie Deception (Klastingos) salos užplaukė ant povandeninių uolų. Dėl šios avarijos į aplinką pateko šimtai tonų dyzelinių degalų. IAATO teigia, kad nedidelės avarijos dar nereiškia, kad jų žala aplinkai irgi yra maža. Atsižvelgiant į plėtros mastus, didėja tokių kad ir nedidelių avarijų tikimybė ir tuo pačiu auga grėsmė unikaliai aplinkai. Keleiviams šios kelionės nėra vien pasismaginimas. „Greičiausiai nė nebūčiau žengęs į laivą, jeigu žinočiau, kokia varginanti kelionė manęs laukia. Kadangi man pasiūlė vykti į Antarktidą „paskutinės minutės kaina“ tik už pusę sumos, tai mane ir sugundė“, – sako 30-metis prancūzas. Paprastai turistai už kelionę į pietų ašigalį turi atseikėti tūkstančius eurų. Chrisas Shippas, odontologas iš Southhamptono (Anglija), už savo ir žmonos 10 dienų kelionę į Antarktidą paklojo 8000 eurų.

 

Parengė Rytas Šalna 

Aborigenai alkoholio gniaužtuose

Piktnaudžiavimas alkoholiu kas 38 valandas pareikalauja vieno Australijos aborigeno gyvybės, paskelbė BBC. Aborigenai dėl alkoholio poveikio miršta du kartus dažniau nei kiti Australijos gyventojai.

alkohol_aborigen.jpg

Institutas, dirbantis Australijoje narkotikų prevencijoje, nustatė, kad 1 145 vietiniai australai 2000–2004 m. mirė nuo alkoholio. Viena pagrindinių girtaujančių aborigenų vyrų mirčių priežasčių – savižudybė. Aborigenės moterys dažniausiai miršta nuo kepenų cirozės arba insulto. Mirštančiųjų dėl priežasčių, sukeltų alkoholio, vidutinis amžius – 35 metai.

Tyrėjai padėtį apibūdina kaip labai niūrią. Pasak tyrėjos Tanya‘os Chikritzis, daugelis aborigenų ima girtauti, nes jaučiasi apleisti likusios visuomenės. „Čia yra labai daug skurdo ir nedarbo. Labai trūksta sveikatos apsaugos paslaugų bei tinkamo švietimo“, – teigia T. Chikritzis. Įvairiose bendruomenėse piktnaudžiavimas alkoholiu nėra vienodai stiprus. Naujajame Pietų Velse su alkoholiu susijusių aborigenų mirčių skaičius stabilizavosi iš dalies dėl medicininio gydymo ir psichologinių konsultacijų. Tuo tarpu atokiose Vakarų Australijos vietovėse, Kvinslande (Queensland) ir Šiaurės teritorijoje ši pagalba dažniausiai yra labai menka.

Parengė Rytas Šalna 

 

 

 

 



Hualapai, skurdi indėnų gentis, kurioje apie 2200 narių, davė sutikimą privačiai bendrovei statyti stiklinį tiltą savo teritorijoje. Jie teigia, kad „Skywalk“ priklauso jiems ir investuotojas Davidas Jinas privalo jiems mokėti dalį pajamų. Už ėjimą šia platforma indėnai prašo 25 dolerių.
„Didysis kanjonas yra atrakcija, o ši vieta yra dalis rezervacijos, kurioje mes gyvename ir kurią saugome, todėl norime iš to turėti naudos“, – aiškina Hualapai genties vadas Charlie Vaugh. Tačiau dvasinis hualapai vadovas Frankas Mapatis teigia, kad „čia ne visur galima lankytis. Reikia labai atsargiai elgtis su šia žeme. Ji yra gyva būtybė ir jaučia čia vykstančius dalykus“.

 


 
 
1 milijardas žmonių Žemėjė neturi galimybės kasdien naudoti švarų geriamąjį vandenį.
 
Naujausia apklausa  
 
Įvertinkite savo geografijos mokytoją 10 balų skalėje.
  10 balų
  9 balai
  8 balai
  7 balai
  6 balai
  5 balai